Sociologija

SOCIOLOCIJA
Turinys
Pratarmė
Kaip naudotis šia knyga
Svarbiausios temos
Knygos sandara
1 skyrius. Kas yra sociologija?
Sociologinės žiūros kūrimas
Studijuojame sociologiją
Kaip sociologija
gali padėti mums gyvenime?
Kultūrinių skirtybių suvokimas
Politikos padarinių vertinimas
Savišvieta
Sociologinės minties raida
Ankstyvieji teoretikai
Auguste’as Comte’as
Ėmile’is Durkheimas
Durkheimo studija apie savižudybę
Karlas Marxas
Maxas VVeberis
Naujesni sociologiniai rakursai
Funkcionalizmas
Konfliktų teorijų rakursai
Socialinio veiksmo teorijų rakursai
Išvados
2 skyrius. Kultūra ir visuomenė
Kultūros samprata
Vertybės ir normos
Kultūrinė įvairovė
Etnocentrizmas
Socializacija
Regio muzika
Socialiniai vaidmenys
Identitetas
Visuomenės tipai
Nykstantis pasaulis:
Modernusis pasaulis: industrinės visuomenės
Globali raida
VVVVVVVfVVfVV **
Socialinės kaitos priežastys
Kaita moderniuoju laikotarpiu
Išvados
3 skyrius. Kintantis pasaulis
Globalizacijos matmenys
Globalizaciją skatinantys veiksniai
Globalizacijos stiprėjimo priežastys
Diskusijos dėl globalizacijos
„Skeptikai“
„Hiperglobalistai“
Transformacijos šalininkai
Globalizacijos poveikis mūsų gyvenimui
Individualizmo stiprėjimas
Siekiant šeimos ir darbo pusiausvyros
Darbo modeliai
Populiarioji kultūra
Globalizacija ir rizika
„Technogeninės rizikos“ sklaida
Elektroniniai virusai
Pasaulio klimato kaita
Globali „rizikos visuomenė“
Globalizacija ir nelygybė
Nelygybė ir globalūs padalijimai
Žygis už „visuotinį teisingumą“
Išvados:
globalinės vadybos poreikis
Socialinė sąveika ir kasdienis gyvenimas
4 skyrius. Socialinė sąveika ir kasdienis gyvenimas
Kasdienio gyvenimo tyrimai
Moterys ir vyrai viešumoje: mikrosociologijos ir makrosociologijos ryšys
Mikrosociologija ir makrosociologija
Neverbalinis bendravimas
Veidas, gestai ir emocijos
„Veidas“ ir savigarba
Lytis ir neverbalinis bendravimas
Socialinės taisyklės ir šneka
Bendrieji supratimo pagrindai
Garfinkelio eksperimentai
Sąveikos chuliganizmas
Šnekos formos
Atsako šūktelėjimai
Šnekos riktai
Veidas, kūnas ir kalbėsena sąveikose
Gatvės išmintis
Susidūrimai
Riboženkliai
Įspūdžio valdymas
Scena ir užkulisiai
Tiriamasis atvejis: vaidmenų atlikimas intymių apžiūrų metu
Socialinės tikrovės konstravimas
Asmeninė erdvė
Sąveikos laike ir erdvėje
Laikrodžio laikas
Socialinis gyvenimas ir erdvės bei laiko tvarkymas
Išvados: artumo trauka
5 skyrius. Lytis ir seksualumas
Lyčių skirtybės
Lytis ir biologija: natūralios skirtybės
Lyčių socializacija
Lyties identitetas: dvi teorijos
Sigmundo Freudo lyčių raidos teorija
Nancy Chodorovv lyčių raidos teorija
Socialinis biologinės ir socialinės lyties konstravimas
Lyčių nelygybės koncepcijos
Funkcionalizmo požiūriai
Lyčių nelygybės tyrinėjimas
Feminizmo požiūriai
Sylvia VValby: apmąstant patriarchinius ryšius
Moteriškumai, vyriškumai ir santykiai tarp lyčių
R. W. Connellis: lyčių tvarka
Mairtfnas Mac an Ghaillis:
švietimas ir vyriškumo bei seksualumo formų susidarymas
Vyriškumų transformacijos
Žmogaus seksualumas
Biologija ir seksualinė elgsena
Socialiniai poveikiai seksualinei elgsenai
Seksualumas Vakarų kultūroje
Naujoji ištikimybė?
Homoseksualumas
Homoseksualumas Vakarų kultūroje
Požiūriai į homoseksualumą
Kampanija už įstatymo ginamas teises ir pripažinimą
Prostitucija
Prostitucija šiandien
Prostitutės, jų klientai ir įstatymai Europoje
Vaikų prostitucija ir globalinė „sekso industrija“
Prostitucijos aiškinimai
Išvados:
lytis ir globalizacija
6 skyrius. Kūno sociologija: sveikata, ligos ir senėjimas
Kūno sociologija
Socialinis sveikatos pamatas
Klasė ir sveikata
Socialiniai ryšiai: geresnės sveikatos raktas?
Rasė ir sveikata
„Atvirkštinės rūpybos“ dėsnis
Medicina ir visuomenė
Biomedicininio sveikatos modelio susiformavimas
Biomedicininis modelis
Biomedicininio modelio kritika
Hiperaktyvumo „medikalizacija“
Medicina ir sveikata kintančiame pasaulyje
Sergančiojo vaidmuo
Liga kaip „išgyventa patirtis“
Sveikata ir senėjimas
Fiziniai senėjimo padariniai
Senėjimo problemos
Išvados: senėjimo ateitis
7 skyrius. Šeimos
Šeimų įvairovė
Teoriniai požiūriai į šeimą
Funkcionalizmas
Feminizmo koncepcijos
Pagrindinių britų šeimos modelių apžvalga
Nauji šeimos sociologijos rakursai
Santuoka ir skyrybos Britanijoje
Antroji santuoka
Atkurtosios šeimos
Carol Smart ir Bren Neale: Šeimos fragmentai?
Kintantys požiūriai
Bevaikės moterys
Šeimos modelių įvairovė:
etniniai skirtumai Didžiojoje Britanijoje
Pietų azijiečių šeimos
Sugyvenimas
Gėjų ir lesbiečių partnerystės
Smurtas šeimose
Seksualinė prievarta prieš vaikus ir kraujomaiša
Diskusija dėl šeimos vertybių
ir deviacija
8 skyrius. Nusikaltimas ir deviacija
Deviacijų sociologija
Nusikaltimo ir deviacijos aiškinimas
Biologiniai aiškinimai: „nusikaltėlių tipai“
Normos ir sankcijos
Psichologiniai aiškinimai:
Funkcionalizmo teorijos
Robertas K. Mertonas: siekiai ir atlygiai
Interakcionizmo teorijos
Deviacijų stiprinimas
Konfliktų teorijos: „naujoji kriminologija“
„Išdaužytų langų“ teorija
Teorinės išvados
Nusikalstamumo modeliai Jungtinėje Karalystėje
Nusikaltimai ir jų statistika
Nusikalstamumo mažinimo strategijos rizikos visuomenėse
Politikos atsakas į nusikalstamumą
Viešosios tvarkos palaikymas rizikos visuomenėje
Bendruomeninis viešosios tvarkos palaikymas
Nusikaltimų aukos ir kaltininkai
Lytis ir nusikaltimas
Nusikaltimai prieš homoseksualus
Jaunimas ir nusikalstamumas
„Baltųjų apykaklių“ nusikaltimai
Narkotikų prekyba
Organizuotas nusikalstamumas
Besimainantis organizuoto nusikalstamumo veidas
Elektroniniai nusikaltimai
Kalėjimai:
atsakymas į nusikaltimus?
Ateities nusikaltimai
Išvados: nusikaltimai, deviacijos ir socialinė tvarka
Baudžiamoji justicija: Jungtinių Valstijų atvejis
Home Office (UK) www.homeoffice.gov.uk
9 skyrius. Rasė, etniškumas ir migracija
Rasės ir etniškumo supratimas
Rasė
Etniškumas
„Juodaodžių“ identitetas
Išankstinis nusistatymas, diskriminacija ir rasizmas
Rasizmas
Stepheno Lavvrence’o byla
Rasizmo ir etninės diskriminacijos aiškinimai
Psichologinės interpretacijos
Rasizmo gajumas
Sociologinės interpretacijos
Etninė integracija ir etniniai konfliktai
Etninės integracijos modeliai
Etninis konfliktas
Globalinė migracija
Migraciniai persikėlimai
Globalinės diasporos
Imigracija į Jungtinę Karalystę
Kintanti Britanijos imigracijos politika
Etninė įvairovė Jungtinėje Karalystėje
Užimtumas ir ekonominė sėkmė
Etninės mažumos ir „naujoji ekonomika“
Būstas
Rasė ir nusikaltimas
Imigracija ir etniniai santykiai kitose Europos šalyse
Migracija ir Europos Sąjunga
Išvados
Klasė,
10 skyrius.
Klasė, stratifikacija ir nelygybė
Klasių ir stratifikacijos teorijos
Karlo Marxo teorija
Klasių kilmė
Maxo VVeberio teorija
Eriko Olino VVrighto klasių teorija
Klasių matavimai
Johnas Goldthorpe’as: klasė ir užimtumas
Klasių modelių įvertinimas
Aukštuomenės klasė
Vidurinė klasė
Kintanti darbininkų klasė
„Laidinių darbuotojų“ iškilimas
Klasė ir gyvenimo būdas
Vargingųjų klasė
Lytis ir stratifikacija
Moterų klasinės padėties nustatymas
Moterų užimtumo poveikis klasiniams skirtumams
Socialinis mobilumas
Lyginamieji mobilumo tyrimai
Žemyneigis mobilumas
Ar Britanija - meritokratija?
Socialinis mobilumas Britanijoje
Lytis ir socialinis mobilumas
Išvados
11 skyrius.
Skurdas, gerovė ir socialinė atskirtis
Skurdas
Kas yra skurdas?
Skurdo matavimas
Naujos skurdo tendencijos Jungtinėje Karalystėje
Kas yra skurdžiai?
Socialinė poliarizacija: ar kaltinti
globalizaciją?
Skurdo aiškinimai
Skurdas ir socialinis mobilumas
Polemika dėl vargingųjų klasės
Diskusijų dėl vargingųjų klasės pagrindas
Vargingųjų klasė, ES ir migracija
Ar Britanijoje yra vargingųjų klasė?
Socialinė atskirtis
Paauglių nėštumo ekonominiai padariniai
Socialinės atskirties formos
Viršūnės socialinė atskirtis
Benamiai
Nusikalstamumas ir socialinė atskirtis
Socialinė parama ir gerovės valstybės reforma
Gerovės valstybės teorijos
Britanijos gerovės valstybės atsiradimas
Reformuojant gerovės valstybę
Priklausomybė nuo socialinės paramos
Vertinant socialines įsidarbinimo programas
Išvados:
dar kartą apie lygybę ir nelygybę
12 skyrius. Moderniosios organizacijos
Organizacijos ir modernusis gyvenimas
Organizacijos teorijos
VVeberio požiūris į biurokratiją
Totalinės institucijos
Pasipriešinimas totalinėms institucijoms: Goffmano teiginių kritika
Michelio Foucault organizacijų teorija: laiko ir erdvės kontrolė
Kalėjimai kaip moderniosios institucijos
Moderniųjų kalėjimų raida
Kalėjimų biurokratizacija
Biurokratija ir demokratija
Geležinis oligarchijos dėsnis
Lytis ir organizacijos
Seksualinis priekabiavimas
Moterys ir valdymas
Anapus biurokratijos?
Organizacijų kaita: japoniškasis modelis
Valdymo transformacija
Technologija ir moderniosios organizacijos
Tinklaveikos organizacijos
Polemika dėl biurokratijos mažėjimo
Išvados
ekonominis
gyvenimas
13 skyrius.
Darbas ir ekonominis gyvenimas
Kas yra darbas?
Mokamas ir nemokamas darbas
Užimtumo sistemos tendencijos
Žinių ekonomika
Darbo pasidalijimas ir ekonominė priklausomybė
Darbas ir technologijos
Automatizacija
Informacinės technologijos
Teilorizmas ir fordizmas
Teilorizmo ir fordizmo ribotumas
Darbo transformacija
Lanksčioj! gamyba
Grupinė gamyba
„Multikvalifikacija“
Postfordizmo kritika
Moterys ir darbas
Moterys ir darbo vieta: istorinė apžvalga
Moterų ekonominio aktyvumo didėjimas
Lytis ir nelygybės darbe
Užmokesčio skirtumas
Polemika dėl darbo ne visą dieną
Ar mažėja lyčių užimtumo nelygybė?
Darbo pasidalijimas namuose
Darbo pasidalijimo namuose pokyčiai
Darbas ir šeima
Darbo-šeimos iššūkis
Šeimai palanki darbo politika
Nedarbas
Nedarbo analizė
Nedarbo tendencijos Britanijoje
Nedarbo patirtis
Netikrumas dėl darbo
Netikrumo dėl darbo atsiradimas
Žalingi netikrumo dėl darbo padariniai
„Darbo visą gyvenimą“ pabaiga?
Darbo reikšmės nuosmukis?
14 skyrius. Vyriausybė ir politika
Vyriausybė, politika ir galia
Valstybės sąvoka
Politinio valdymo tipai
Monarchija
Demokratija
Nagrinėjant demokratiją: kas yra „liaudies valdžia“?
„Liaudis“
„Valdžia“
Kas ką „valdo“?
Autoritarizmas
Pasaulinė liberaliosios demokratijos sklaida
Komunizmo žlugimas
Liberaliosios demokratijos populiarumo priežastys
Demokratijos triumfas: istorijos pabaiga?
Demokratijos paradoksas
Internetas ir demokratizacija
Politinės partijos ir rinkimai Vakarų šalyse
Partinės sistemos
Partijos ir rinkimai Britanijoje
Tečerizmas ir tolesnės politikos gairės
„Naujieji leiboristai“
„Trečiojo kelio“ politika
Moterų dalyvavimas politikoje
Politika ir socialinė kaita
Globalizacija ir socialiniai sąjūdžiai
Technologijos ir socialiniai sąjūdžiai
Nacionaliniai sąjūdžiai
Tautos be valstybės
Tautos ir nacionalizmas besivystančiose šalyse
Išvados: nacionalinė valstybė, tautinis identitetas ir globalizacija
15 skyrius.
Žiniasklaida ir komunikacijos
Laikraščiai ir televizija
Laikraščiai
Televizijos transliacija
Televizijos poveikis
Televizija ir globalizacija: Indijos atvejis
TV ir smurtas
Sociologai tyrinėja TV žinias
Televizija ir žanras
Informavimo priemonių teorijos
Ankstyvosios teorijos
Jurgenas Habermasas: viešoji sritis
Baudrillardas: hiperrealybės pasaulis
Johnas Thompsonas: informavimo priemonės ir modernioji visuomenė
Naujųjų komunikacijų technologija
Mobilieji telefonai: ateities iššūkis?
Internetas
Interneto ištakos
Interneto poveikis
Naujoji socialinės izoliacijos era?
Globalizacija ir žiniasklaida
Muzika
Ar internetas transformuos muzikos pramonę?
Kinas
Žiniasklaidos „superbendrovės“
Žiniasklaidos imperializmas
Globalinė žiniasklaida ir demokratija
Kaip televizija nušviečia besivystantį pasaulį
Pasipriešinimas globalinei žiniasklaidai ir jos alternatyvos
Televizija Kinijoje: „kultūros audros epicentras“
Teisinio žiniasklaidos reguliavimo problema
Žiniasklaidos verslininkai: Rupertas Murdochas
Išvados
Pasvarstykite dar kart
16 skyrius. Švietimas
Švietimas ir industrializacija
Britų švietimas: ištakos ir raida
„Viešosios“ mokyklos
Švietimas ir politika
Kuo skiriasi britų ir kitų šalių švietimas
Aukštasis mokslas
Raštingumas, vertinant globaliai
Britanijos aukštojo mokslo sistema
Elektroniniai universitetai
Švietimas ir naujosios komunikacinės technologijos
Technologijos klasėje
Švietimas ir technologinis atotrūkis
Švietimo privatizavimas
Jungtinės Valstijos: iniciatyvūs švietimo verslininkai
Britanija: „žlungančių mokyklų“ gelbėjimas
Įvertinimas
Mokymo ir nelygybės teorijos
Bernsteinas: kalbos kodai
Illichas: „slaptoji mokymo programa“
Bourdieu: švietimas ir kultūrinė reprodukcija
VViIlisas: kultūrinės reprodukcijos analizė
Lytis ir švietimas
Lytis ir pasiekimai mokykloje
Lytis ir aukštasis mokslas
Švietimas ir etniškumas
Socialinė atskirtis ir mokymas
Intelekto koeficientas ir mokymosi sėkmė
Kas yra intelektas?
Emocinis ir bendražmogiškasis intelektas
Išvados: mokymasis visą gyvenimą
17 skyrius. Religija
Religijos apibrėžimas
Kas nėra religija
Kas yra religija
Religijų įvairovė
Totemizmas ir animizmas
Judaizmas, krikščionybė ir islamas
Tolimųjų Rytų religijos
Religijos teorijos
Mantas ir religija
Durkheimas ir religinis ritualas
VVeberis: pasaulio religijos ir socialinė kaita
Įvertinimas
Religinių organizacijų tipai
Bažnyčios ir sektos
Denominacijos ir kultai
Vertinimas
Lytis ir religija
Religiniai vaizdiniai
Moterys religinėse organizacijose
Religija, sekuliarizacija ir socialinė kaita
Sekuliarizacijos matmenys
Religija Jungtinėje Karalystėje
Religija Jungtinėse Valstijose
Sekuliarizacijos teiginio vertinimas
Naujieji religiniai sąjūdžiai
Naujųjų religinių sąjūdžių rūšys
Naujieji religiniai sąjūdžiai ir sekuliarizacija
Tūkstantmečio sąjūdžiai (milenarizmas)
Jokymo sekėjai
Dvasių šokis
Tūkstantmečio sąjūdžių prigimtis
Apokalipsizmas
Religinis fundamentalizmas
Islamiškasis fundamentalizmas
Krikščioniškasis fundamentalizmas
Išvados
erdvės
18 skyrius. Miestai ir miestų erdvės
Moderniosios urbanizacijos savybės
Moderniųjų miestų raida
Urbanizacijos teorijos
Urbanizacija ir sukurtoji aplinka
Vakarų miestų raidos tendencijos
Priemiesčių susidarymas
Senųjų miestų centrų nyksmas
Miesto konfliktai
Miestų atnaujinimas
Dokai: miesto atnaujinimas ar miesto katastrofa?
Urbanizacija besivystančiame pasaulyje
Urbanizacijos iššūkiai besivystančiame pasaulyje
Megamiesto kūrimas
Besivystančio pasaulio urbanizacijos ateitis
Miestai ir globalizacija
Globaliniai didmiesčiai
Didmiestis ir periferija
Globalinis didmiestis ir nelygybė
Miestų administravimas globaliniame amžiuje
Globalumo valdymas
Miestai kaip politiniai, ekonominiai ir socialiniai veiksniai
Išvados:
miestai ir globalinis vadovavimas
ir ekologinė krizė
19 skyrius. Gyventojų gausėjimas ir ekologinė krizė
Pasaulio gyventojų gausėjimas
Gyventojų analizė: demografija
Gyventojų kaitos dinamika
Pagrindinės demografijos sąvokos
Gyventojų gausėjimas besivystančiame pasaulyje
Demografinė pereiga
Žmogaus poveikis gamtai
Nerimas dėl aplinkos: ar egzistuoja „augimo ribos“?
Tvari raida
Vartojimas, skurdas ir aplinka
Senkantys ištekliai
Kas yra šiltnamio efektą sukeliančios dujos?
„Ekstremalios“ oro sąlygos: šiltesnio pasaulio kaina?
Genetiškai modifikuotas maistas
Žvelgiant į ateitį
Ar rūpinimasis aplinka yra sociologinė problema?
20 skyrius. Sociologinių tyrimų metodai
Sociologiniai klausimai
Ar sociologija - mokslas?
Tyrimo procesas
Tyrimo problema
Esamų faktų apžvalga
Problemos tikslinimas
Tyrimo modelio konstravimas
Tyrimo procesas
Rezultatų interpretavimas
Tyrimo rezultatų skelbimas
Tikrovė trikdo!
Priežastis ir padarinys
Priežastingumas ir koreliacija
Priežastingumo veiksniai
Kontrolė
Priežasčių nustatymas
Tyrimų metodai
Etnografija
Apklausos
„Tautos pasirinkimas?“
Eksperimentai
Gyvenimo istorijos
Istorinė analizė
Lyginamųjų ir istorinių tyrimų derinimas
Tyrimai realiajame pasaulyje: problemos, spąstai, dilemos
Rasės ir skurdo miesto erdvėse tyrimai
Statistinės sąvokos
Lentelių skaitymas
Išvados: sociologijos įtaka
pagrindai
21 skyrius.
Teoriniai sociologijos pagrindai
Maxas VVeberis: protestantiškoji etika
Teorinės dilemos
Pirmoji dilema: struktūra ir veiksmas
Antroji dilema: konsensas ir konfliktas
Trečioji dilema: lyties problema
Ketvirtoji dilema: moderniojo pasaulio formavimas
Marxo ir VVeberio palyginimas
Svarbiausios Marxo idėjos
Svarbiausios VVeberio idėjos
Vėlesnės teorijos
Postmodernistinė teorija
Michelis Foucault
Kiti požiūriai
Jūrgenas Habermasas: demokratija ir viešoji sritis
Ulrichas Beckas: rizikos visuomenė
Manuelis Castellsas: tinklo ekonomika
Anthony's Giddensas: socialinis reflektyvumas
Išvados
Terminų žodynėlis
Bibliografija
Pavardžių rodyklė
Dalykinė rodyklė
Anthony Giddens SOCIOLOGIJA