Author(s): Hayek Friedrich August
Publisher: Eugrimas
Year: 1998
Language: Lithuanian
Pages: 238
City: Vilnius
TEISĖ,
ĮSTATYMŲ LEIDYBA IR LAISVĖ
TURINYS
PRATARME
BENDRA GEROVĖ IR ATSKIRI TIKSLAI
Laisvoje visuomenėje bendrą gerovę iš esmės sudaro priemonės, leidžiančios siekti nežinomų tikslų
Bendras interesas ir kolektyvinės gėrybės
Taisyklės ir nežinojimas
Abstrakčių taisyklių reikšmė pasaulyje, kuriame dauguma konkrečių faktų nėra žinoma
Valia ir nuomonė, tikslai ir vertybės, įsakai ir taisyklės, taip pat kitos terminijos problemos
Abstrakčios taisyklės funkcionuoja kaip pamatinės vertybės, nes jos tarnauja nežinomiems konkretiems tikslams
Konstruktyvistinė utilitarizmo klaida
Visa teisėta elgesio taisyklių kritika bei tobulinimas turi vykti pagal esamą taisyklių sistemą
„Apibendrinimas" ir universalizavimo kriterijus
Taisyklės, kad atliktų savo paskirtį, turi būti ilgalaikės
TEISINGUMO SIEKIS
Teisingumas kaip žmogiškojo elgesio atributas
Teisingumas ir teisė
Teisingo elgesio taisykles paprastai draudžia neteisingą elgesį
Ne tik elgesio taisyklės, bet ir jų teisingumo testas yra negatyvus
Negatyvus neteisingumo testo pobūdis ir jo reikšmė
Teisinio pozityvizmo ideologija
„Grynoji teisės teorija"
Teisė ir moralė
„Prigimtinė teisė"
Teisė ir suverenumas
„SOCIALINIS",
ARBA PASKIRSTOMASIS, TEISINGUMAS
„Socialinio teisingumo" sąvoka
Visuomenės vaizduotės pasidavimas „socialinio teisingumo" kerams
Teisingumo sąvoka netaikytina spontaninių procesų rezultatams
Ekonominio lošimo, kur teisingumo sąvoka taikoma tik lošėjams, bet ne rezultatams, prasmė
Tariamoji tikėjimo atlygio teisingumu būtinybė
Tariamoji „visuomeninė vertė"
Žodžio „socialinis" prasmė
„Socialinis teisingumas" ir lygybė
„Galimybių lygybė"
„Socialinis teisingumas" ir teisei pavaldi laisvė
Erdvinės „socialinio teisingumo" valdos
Atlygis;, tariamai priklausantis už nemalonų darbų
Piktinimasis dėl įprastos padėties praradimo
Išvados
TEISINGUMAS IR INDIVIDO TEISĖS
RINKOS TVARKA ARBA KATALAKSIJA
Rinkos tvarkos esmė
Laisva visuomenė - tai pliuralistinė visuomenė be bendros tikslų hierarchijos
Didžioji visuomenė, ir nebūdama vieningu ūkiu, grindžiama tuo, kas netiksliai vadinama ekonominiais santykiais
Laisvų žmonių visuomenėje politikos tikslas negali būti numatomų rezultatų maksimumas, o tik abstrakti tvarka
Katalaksija kaip lošimas
Vertinant prisitaikytną prie kintančių sąlygų naujos padėties lyginimas su buvusia neturi prasmės
Teisingo elgesio taisyklės gina tik ?naterialias valdas, o ne daiktų rinkos vertę
Kai kurių lūkesčių nuvylimas užtikrina lūkesčių suderinamumą
Abstrakčios taisyklės apibrėžia tik šansus, o ne konkrečius rezultatus
Katalaksijos sąlygomis specifiniai įsakai („kišimasis“) sukelia netvarką ir niekada negali būti teisingi
Teisės paskirtis - vienodai didinti visų šansus
Gera visuomenė yra toji,
kuri bet kuriam atsitiktinai pasirinktam individui suteikia didžiausius įmanomus šansus
ABSTRAKČIŲ TAISYKLIŲ DISCIPLINA IR GENTINĖS VISUOMENĖS EMOCIJOS
Nerealių tikslų siekis gali užkirsti kelią realiems tikslams įgyvendinti
Organizacinio genties mąstymo atgimimo priežastys
Amoralus moraliai inspiruotų pastangų padariniai
Didžiojoje visuomenėje „socialinis teisingumas" tampa griaunamąja jėga
Nuo varguolių globos prie interesų grupių globos
Mėginimai „taisyti" rinkos tvarką baigiasi tos tvarkos žlugimu
Maištas prieš abstrakčių taisyklių discipliną
Atvirosios ir uždarosios visuomenės moralė
Senasis konfliktas tarp ištikimybės ir teisingumo
Maža grupė Atvirojoje visuomenėje
Savanoriškųjų bendrijų svarba
RODYKLE
