Globaliniai pokyčiai : politika, ekonomika ir kultūra

Turinys
Lentelių sąrašas
Paveikslų ir žemėlapių sąrašas
Intarpų sąrašas
Tinklelių sąrašas
Akronimai ir santrumpos
Pratarmė
įvadas
Diskusija apie globalizaciją
Hiperglobalistų tezės
Skeptikų tezės
Transformacionalistų tezės
Nesutarimų šaltiniai globalizacijos diskusijose
Koncepcija
Priežastingumas
Periodizacija
įtakos (poveikiai)
Trajektorijos
Naujas globalizacijos apmąstymas: analitinė struktūra
Istorinės globalizacijos formos
Šiuolaikinės globalizacijos kontūrų nustatymas
Apibendrinimas
Apie knygą
1 skyrius
Teritorinė valstybė ir globali politika
1.1 Nuo imperijų iki modernių nacionalinių valstybių
1.1.1 Ankstyvosios valstybės formos: politinės valdžios ekstensyvumo kaita
1.1.2 Ankstyvosios modernios valstybės: absoliutizmas ir tarpvalstybinės sistemos atsiradimas
1.1.3 Europos „valstybių bendrija"
1.1.4 Kintančios politinės globalizacijos formos: infrastruktūros, greitis ir stratifikacija
1.1.5 Moderni nacionalinė valstybė ir pasaulio tvarka
1.2 Globalios politikos atsiradimas
1.2.1 Politikos globalizacija
1.2.2 Internacionalizacija ir transnacionalizacija: ekstensyvumas, intensyvumas ir institucionalizacija
1.2.3 Globalios politikos skatinimas: infrastruktūrų formavimasis ir politinės sąveikos sparta
1.3 Daugiasluoksnis valdymas ir politinės valdžios išsklidimas
1.3.1 Jungtinių Tautų (JT) sistema
1.3.2 Žmogaus teisių režimas
1.3.3 Nuo tarptautinės iki kosmopolitinės teisės
1.3.4 Regionalizmas: naujas valdymo lygmuo
1.4 Istorinės politinės globalizacijos formos: politinės bendruomenės transformacija
1.5 Nacionalinio įsitraukimo skirtumai
e
R
e
& S o
1.6 Išvada: politinė globalizacija ir įtaka struktūrai
2 skyrius
Didėjanti organizuotos prievartos sfera
2.1 Įvadas
2.2 Kas yra karinė globalizacija?
2.3 Karo sistemos globalizacija: pasaulinės karinės sandaros geopolitika ir evoliucija
2.3.1 Auganti Europos karinė galia: ankstyvoji ekspansija, 1492-1800 m.
2.3.2 Geopolitikos iškilimas: karinės infrastruktūros ir karinės galios stratifikacija
2.3.3 Globalinio konflikto amžius, 1914-1990 m.
2.3.4 Dezorganizuota geopolitika: regionalizacija ir globalinis saugumas
2.4 Globalinė ginklavimosi kaita?
2.4.1 Ankstyvoji modernioji ginklų prekybos sistema: ekstensyvumas, intensyvumas ir stratifikacija
2.4.2 Modernioji ginklų prekyba: karo industrializacija ir globalinė ginklų rinka
2.4.3 Šiuolaikinė ginklų prekyba: ekstensyvumas, intensyvumas ir stratifikacija
2.4.4 Globalinė ginklų gamybos sklaida: ankstyvoji modernioji ir modernioji epochos
2.4.5 Šiuolaikiniai globalinės ginklų gamybos modeliai: ekstensyvumas, intensyvumas, stratifikacija ir institucionalizacija
2.5 Atsirandančios geovaldymo formos: organizuota prievarta
2.5.1 Karinės galios geovaldymas: tarptautiniai saugumo režimai
2.5.2 Karinės galios geovaldymas: karas ir konfliktas
2.5.3 Karinės galios geovaldymas: karinės priemonės
2.6 Istorinės karinės globalizacijos formos: palyginimas
2.7 Nacionalinio įsipynimo į pasaulinę karinę struktūrą šiuolaikiniai modeliai
2.7.1 Pirmasis lygis: JAV
2.7.2 Antrasis lygis: Japonija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Švedija ir Vokietija
2.8 Dabartinė karinė globalizacija ir jos politinės pasekmės
2.8.1 įtaka sprendimams: gynybos politika ir karinės pajėgos
2.8.2 įtaka institucijoms: nacionalinis ar kooperatinis saugumas?
2.8.3 jtaka paskirstymui: gynybos priemonių pirkimas ir gamyba
2.8.4 įtaka struktūroms: nuo nacionalinio saugumo valstybės iki „pokario" visuomenės?
3 skyrius
Globalinė prekyba, globalinės rinkos
3.1 Prekyba ir globalizacija
3.1.1 Sąvokos
3.1.2 Rodikliai
3.2 Prekyba nuo antikos iki nacionalinės valstybės atsiradimo
3.3 Nuo pramonės revoliucijos iki Antrojo pasaulinio karo: pasaulinės prekybos pakilimas ir žlugimas
3.3.1 Tarptautinė prekyba klasikinio Aukso standarto laikotarpiu, 1870-1914 m.
3.3.2 Tarpukaris: pasaulinės prekybos suirimas
3.3.3 Ekonominė prekybos įtaka
3.3.4 Prekybos globalizacija: nuo Aukso standarto laikotarpio iki Didžiosios krizės
3.4 Globalinės prekybos tvarkos atsiradimas
3.4.1 Globalinės laisvosios prekybos raida
3.4.2 Prekybos ekstensyvumas ir globalinių rinkų atsiradimas
3.4.3 Didėjantis pokario prekybos intensyvumas
3.4.4 Prekybos stratifikacijos struktūros kitimas
3.4.5 Globalinės prekybos infrastruktūra ir institucionalizacija
3.5 Istorinės prekybos globalizacijos formos: globalinės prekybos transformacija
3.6 Šalies įsipynimas į globalinę prekybos sistemą
§ s
f O J2 2
3.7 Globalinių prekybos ryšių įtaka
3.7.1 įtaka sprendimų priėmimui: makroekonomikos vadyba
3.7.2 Jtaka institucijoms: prekybos politika ir gerovės valstybė
3.7.3 įtaka pajamų paskirstymui: darbas
3.7.4 Jtaka struktūrai: globalinė konkurencija, deindustrializacija ir besikeičiantis pramoninės gamybos pobūdis
3.8 Išvada: valstybės autonomija ir suverenitetas
4 skyrius
Besikeičianti globalių finansų sandara
4.1 Finansų globalizacijos ir finansų susipynimo rodikliai
4.1.1 Dėstymo struktūra
4.2 Ankstyvoji globalinės finansinės veiklos sandara
4.3 Klasikinio Aukso standarto laikotarpis: 1870-1914 m.
4.3.1 Tarptautinis kapitalas: finansinių srautų ekstensyvumas, intensyvumas ir stratifikacija
4.3.2 Tarptautiniai pinigai: klasikinio Aukso standarto mechanizmas
4.3.3 Finansų globalizacija klasikinio Aukso standarto laikotarpiu
4.4 Tarpukaris: visuotinė pinigų suirutė
4.5 Bretton VVoodso epocha: globalinių finansų atsiradimas antrąkart
4.6 Šiuolaikinės finansų globalizacijos kontūrai
4.6.1 Globalinių finansinių srautų intensyvumas
ir įvairovė
4.6.2 Globalinės finansų sistemos ekstensyvumas ir stratifikacija
4.6.3 Globalinių finansų infrastruktūra, institucionalizacija ir organizacija
4.6.4 Šiuolaikinė finansų globalizacija: liberalizavimas ir globalinių finansinių rinkų plėtra
4.7 Finansų globalizacijos istorinių formų palyginimas
g
3 2
§ •§ 1 S
S
s
s
* s
4.8 Globaliniai finansai ir nacionalinių ekonomikų susipynimas
4.9 Ekonominė autonomija ir suverenumas globalinių finansų epochoje
4.9.1 įtaka sprendimams: makroekonominė politika
4.9.2 Įtaka sprendimams: valiutų kursų valdymas
4.9.3 įtaka institucijoms ir paskirstymui: gerovės valstybė
4.9.4 Įtaka struktūrai: sisteminė rizika ir besikeičianti finansinės galios pusiausvyra
4.10 Išvada
5 skyrius
Korporacijų galia ir globalūs gamybos tinklai
5.1 MNK ir globali gamyba
5.2 Tarptautinis verslas iki pramonės revoliucijos
5.3 Tarptautinė gamyba pramoniniame amžiuje: multinacionalinio verslo plėtra, 1850-1939 m.
5.3.1 TUI ir tarptautinis verslas klasikiniu Aukso standarto laikotarpiu: ekstensyvumas, intensyvumas ir stratifikacija
5.3.2 Tarptautinis verslas tarpukario laikotarpiu: ekstensyvumas, intensyvumas ir stratifikacija
5.3.3 Tarptautinio verslo įtaka prieš 1945 m.
5.4 Multinacionalinės korporacijos iškilimas ir gamybos transnacionalizacija
5.4.1 Tarptautinio verslo ekstensyvumas
5.4.2 TUI intensyvumas ir multinacionalinė gamyba
5.4.3 TUI: stratifikacijos pobūdis
5.4.4 Multinacionalinė gamyba: stratifikacijos pobūdis
5.4.5 Verslo globalizacijos infrastruktūra ir institucionalizacija
5.5 MNK ir globalūs gamybos tinklai
5.5.1 Globali konkurencija ir verslo organizavimo globalizacija
5.5.2 Globalūs gamybos tinklai: šakinis palyginimas
5.5.3 Verslo globalizacija: organizacinės formos
5.5.4 „Nesuvaržytos" MNK ir globali gamyba
5.6 Istorinės verslo globalizacijos formos
.s
73
€
TO
| 3 TJ
e §
TO 04
I S
s ^
J8
5.7 Šiuolaikiniai nacionalinių ekonomikų įsipynimo į globalius gamybos tinklus modeliai
5.8 Verslo globalizacija: įtaka kraštui
5.8.1 Jtaka sprendimams: globalus verslas ir nacionalinės ekonomikos politikos įgyvendinimas
5.8.2 įtaka institucijoms: globali konkurencija
5.8.3 įtaka paskirstymui: darbas ir globali gamyba
5.8.4 įtaka struktūrai: TUI, MNK ir nacionalinės ekonomikos veikla
5.8.5 Jtaka struktūrai: korporacijų galia prieš valstybės galią?
5.9 Išvada
6 skyrius
Žmonių judėjimas
6.1 Globalizacija ir migracija
6.2 Istorinės globalios migracijos formos
6.2.1 Ikimodernioji globali migracija: ekstensyvumas ir intensyvumas
6.2.2 Ankstyvoji modernioji migracija: regioninė ir globali
6.2.3 Masinės migracijos augimas: nuo ankstyvosios moderniosios iki moderniosios migracijos
6.2.4 Vergų prekyba
6.2.5 Azijos diasporos: samdomas ir sutartinis darbas
6.2.6 Regioninė migracija ir ankstyvoji industrializacija
6.2.7 Migracija globalaus karo metais
6.3 Šiuolaikinės migracijos bruožai
6.3.1 Migracijos globalizacija ir regionalizacija
6.3.2 Migracijos srautų pasiskirstymas
6.3.3 Šiuolaikinės migracijos tendencijos ir struktūra: įvairovė ir sudėtingumas
6.4 Istorinės globalios migracijos formos: palyginimas
6.4.1 Istorinės formos: erdvės ir laiko lyginimas
£ e
6.4.2 Istorinės formos: organizacinis lyginimas
6.5 Migracija ir tautų maišymasis
6.6 Globalizacija, migracija ir nacionalinė valstybė
6.6.1 Jtaka sprendimams: sienų kontrolė, palyginus su priežiūra
6.6.2 Jtaka institucijoms: tarptautinis bendradarbiavimas ir tarptautinės migracijos kontrolė
6.6.3 įtaka pajamų paskirstymui: užimtumo ir gerovės skirtumai
6.6.4 įtaka struktūrai: nacionalinis identitetas ir pilietybė
6.7 Išvada
7 skyrius
Globalizacija, kultūra ir tautų likimas
7.1 Kultūros globalizacijos tyrimas
7.1.1 Sąvokos
7.2 Kultūros globalizacija istorinėje perspektyvoje
7.2.1 Pasaulinės religijos
7.2.2 Imperijos
7.2.3 Modernios nacionalinės kultūros ir transnacionalinės pasaulietinės ideologijos
7.2.4 Kultūros globalizacijos ikimodernios ir modernios formos: palyginimas
7.3 Šiuolaikinės kultūros globalizacijos kontūrai
7.3.1 Globalios infrastruktūros: telekomunikacijos ir kalba
7.3.2 Multinacionalinės korporacijos kultūros sferoje, globalinės kultūros rinkos
e
7.3.3 Radijo ir muzikos industrija
7.3.4 Kinas
7.3.5 Televizija
7.3.6 Turizmas
7.4 Kultūros globalizacijos istorinės formos: apibendrinimas
s
..a s a
S
7.5 Šiuolaikinė kultūros globalizacija ir jos politinė įtaka
7.5.1 įtaka sprendimams ir institucijoms: kultūros srautai ir kultūros autonomija
7.5.2 įtaka paskirstymui ir struktūrai: populiari kultūra ir tautinis tapatumas
7.6 Išvada
8 skyrius
Katastrofa gamyboje: globalizacija ir aplinka
8.1 Globalizacija ir aplinka
8.1.1 Aplinkos globalizacijos formos
8.1.2 Sąvokos
8.2 Aplinkos globalizacija istorinėje perspektyvoje
8.2.1 Globalizacija ir aplinka: nuo Europos ekspansijos iki pramonės revoliucijos
8.2.2 Pasaulinis aplinkos degradavimas dvidešimtajame amžiuje
8.2.3 Globalinės problemos, globaliniai atsakymai
8.3 Keičiant istorines aplinkos globalizacijos formas
8.4 Aplinkos degradavimas ir šalių susipynimas
•g>j s
S
S
8.4.2 Tautų susipynimas ir įtakos: demografija ir ištekliai
8.5 Šiuolaikinė globalinės aplinkos kaitos sandara ir jos politinės pasekmės
8.5.1 įtaka sprendimams ir institucijoms: aplinkosaugos politika
8.5.2 įtaka paskirstymui ir struktūroms: bendro likimo pasaulinė bendrija?
8.6 Išvada
Išvada: šiuolaikinės globalizacijos forma
Istorinės globalizacijos formos. Kas naujo?
Ikimodernioji globalizacija
Ankstyvoji modernioji globalizacija, apie 1500-1850 m.
Modernioji globalizacija, apie 1850-1945 m.
Šiuolaikinė globalizacija
g e |;2 S s
a, „
S
> s
Valstybės galios nykimas, kilimas ar transformacija?
e
S
£
e
Politikos naujos ribos?
Globalizacijos civilizavimas ir demokratizavimas
Metodologinis priedas
Padėkos
Nuorodos
Rodyklė