Socialinės teorijos pagrindai

/
SOCIALINES
teorijos pagrindai
TURINYS
1. Metateorija: aiškinimas socialiniuose moksluose 17
I dalis. Elementarieji veiksmai ir santykiai 37
2. Veikėjai ir ištekliai, interesai ir kontrolė 38
3. Teisė veikti 53
4. Valdžios santykiai 70
5. Pasitikėjimo santykiai 92
II dalis. Veiksmo struktūros 115
6. Socialinių mainų sistemos 116
7. Nuo valdžios santykių iki valdžios sistemų 138
8. Pasitikėjimo sistemos ir jų dinaminės savybės 164
9. Kolektyvinis elgesys 183
10. Veiksmingų normų poreikis 219
11. Veiksmingų normų įgyvendinimas 240
12. Socialinis kapitalas 268
13. Konstitucijos ir korporacinių veikėjų kūrimas 288
14. Socialinio pasirinkimo problema 327
15. Nuo individualaus pasirinkimo į socialinį 348
16. Korporacinis veikėjas kaip veiksmo sistema 369
17. Teisės ir korporaciniai veikėjai 394
18. Valdžios anuliavimas 405
19. Savastis 434
iv dalis Modernioji visuomenė 457
20. Fiziniai asmenys ir naujieji korporaciniai veikėjai 458
21. Korporacinių veikėjų atsakomybė 477
22. Naujos kartos naujojoje socialinėje
struktūroje 500
23. Sociologijos santykis su socialiniais veiksmais naujojoje socialinėje struktūroje 526
24. Naujoji socialinė struktūra ir naujieji
socialiniai mokslai 561
V dalis. Socialinio veiksmo matematika 575
25. Tiesinė veiksmo sistema 576
26. Empiriniai taikymai 606
27. Teorijos pratęsimas 623
28. Pasitikėjimas tiesinėje veiksmo sistemoje 647
29. Galia, perėjimas iš mikro-į-makro- lygmenį ir tarpasmeninis naudingumo palyginimas 667
30. Išoriniai poveikiai ir normos tiesinėje
veiksmo sistemoje 681
31. Nedalūs įvykiai, korporaciniai veikėjai
ir kolektyviniai sprendimai 720
32. Tiesinės veiksmo sistemos dinamika 761
33. Nepastovios ir laikinos veiksmo sistemos 783
34. Vidinė veikėjų struktūra 813
Pratarmė
METATEORIJA:
AIŠKINIMAS SOCIALINIUOSE MOKSLUOSE
Socialinių sistemų veikimo aiškinimas
Kuo patraukli vidinė sistemos veikimo analizė
Pastaba apie metodologinį individualizmą
Pagrindinė problema
Sudedamosios teorijos dalys
Individualaus lygmens veiksmo teorija
Makro-į-mikro- ir mikro-j-makro- perėjimai
Veiksmų tarpusavio priklausomybė
Santykių tarp mikro- ir makrolygmenų sampratos
Elementai
Savitarpio priklausomybės formos
Pastaba apie tikslingai veikiančių veikėjų savanaudiškus interesus
Veiksmai ir sandoriai
Išteklių tipai
Veiksmo struktūros
Socialiniai mainai
Socialinė pusiausvyra
Socialinis optimumas
Socialinės pusiausvyros nebuvimas
Paprasti ir sudėtingi santykiai
Kas yra teisės?
Kaip teisių atveju sprendžiama išsisukinėtojo problema?
Kaip nauja informacija pakeičia teisių paskirstymą?
Kaip teisė pereina iš rankų į rankas?
Kas gi yra tie relevantiški kiti?
Kaip teisės yra ir kaip galėtų būti padalijamos?
Pinigai, investiciniai čekiai ir paslaugos
Teisė kontroliuoti savo veiksmus
Valdžios suteikimas
Nesavanoriškas pavaldumas ir jo atsikratymas
Savanoriškas valdžios suteikimas
Konjunkciniai ir disjunkciniai valdžios santykiai
Konjunkcinių valdžios santykių mįslė
Fundamentalus pavaldinio veiksmų defektas konjunkciniuose valdžios santykiuose
Fundamentalus pavaldinio veiksmų defektas disjunkciniuose valdžios santykiuose
Valdančiųjų elgesio trūkumai
Vienos ar dviejų teisių perleidimas: paprasti ir sudėtingi valdžios santykiai
Valdžios apribojimai
Vergija
Valdžia be valdžios vykdymo ketinimų
PASITIKĖJIMO SANTYKIAI
Pasitikėjimo suteikimas
Patikinčiojo davėjo informacija apie p, L ir G
Kodėl asmenys neskuba pasitikėti draugu ir greitai pasitiki apgaviku?
Pasitikėjimo suteikimas rinkos ir ne rinkos aplinkoje
Poreikis suteikti pasitikėjimą
Patikėtinio veiksmai
Konkuruojantys patikintieji ir viešųjų gėrybių problemos
SOCIALINIŲ MAINŲ SISTEMOS
Kas yra pinigai?
Mainų tarpininkai socialinėse ir politinėse sistemose
Socialinis statusas kaip pinigų pakaitalas
Mainai sistemų viduje
Mainai mokyklos klasėje
Mainai darbo rinkose
NUO VALDŽIOS SANTYKIŲ IKI VALDŽIOS SISTEMŲ
Atstovavimo teisė
Tarnautojai ir nepriklausomi rangovai
Atstovaujamojo, atstovo ir trečiosios šalies santykiai
Atstovaujamojo problema
Atstovo problema
Kaip atstovaujamasis ir atstovas modifikuoja vienas kito interesus
Prielankumas ir susitapatinimas: giminingi atstovai
Kodėl žmonės susitapatina su atstovaujamuoju?
Paprastosios ir sudėtingosios valdžios struktūros
Pamatinė paprastosios valdžios struktūros problema
Sudėtingosios valdžios struktūros savybės
Sudėtingosios valdžios struktūros problema ir padėčių atsiradimas
Vidinis valdžios sistemos moralumas
Abipusis pasitikėjimas
Pasitikėjimo tarpininkai
Pasitikėjimas trečiąja šalimi
Didelės sistemos su pasitikėjimo komponentu
Abipusio pasitikėjimo bendruomenės
Didelės sistemos su tarpininkais patarėjais
Informacija ir pasitikėjimo svyravimas
KOLEKTYVINIS ELGESYS
Bendrieji kolektyvinio elgesio ypatumai
Ką daro individas kolektyvinio elgesio metu?
Vienašališkas perleidimas ir pusiausvyros nebuvimas
Ištrūkimo panika
Ištrūkimo panikos asimetrija: stabilios ir nestabilios pusiausvyros
Heterogeniškumas galios atžvilgiu
Bankų ir akcijų biržų panika
Įsigijimo manijos
Užkrečiamieji įsitikinimai
Priešiškos ir ekspresyvios minios
Kodėl heterogeniškumas turi priešingą poveikį ekspresyvioms minioms ir ištrūkimo panikai?
Užgaidos ir mados
Įtakos procesai įsigijimo sprendimų, balsavimo ir viešosios nuomonės srityse
Specifinės prognozės apie kolektyvinį elgesį
VEIKSMINGŲ NORMŲ POREIKIS
Normų ir sankcijų pavyzdžiai
Normų skirtumai
Pirmoji sąlyga: veiksmų išoriniai poveikiai ir normos poreikis
A,
Sistemos su daugiau nei dviem veikėjais
Ar normos atsiranda tik tada, kai veiksmai daro išorinius poveikius?
Statuso grupės, etiketo normos ir kalbos standartai
Pastaba apie funkcijos sąvoką socialinėje teorijoje
Kas sudaro socialinį efektyvumą?
Kitų išteklių svarba disjunkcinėmis normoms
Ar panašūs rezultatai galioja konjunkcinėms normoms?
Normų sistemos
Veiksmo teisių bankas
Sankcijas palaikantys socialiniai santykiai
Antrinė viešųjų gėrybių problema normoms
A,
Išsisukinėjimas ir užsidegimas'
Išsisukinėjimo ir užsidegimo racionalumas
Tinklų uždarumas ir užsidegimo atsiradimas
Ar kada nors užsidegimo būna per daug?
Socialinės struktūros poveikis
Herojiškos ir inkrementinės („potruputinės“) sankcijos
Kaip sankcijos taikomos visuomenėje?
Pastaba apie paklusimą normoms
Kodėl reiktų normą pripažinti kaip legitimią?
Balsavimo normų atsiradimas
Normų internalizacija
Kokiomis sąlygomis veikėjai mėgins įgyvendinti internalizaciją?
SOCIALINIS KAPITALAS
Žmogiškasis kapitalas ir socialinis kapitalas
Socialinio kapitalo formos
Įsipareigojimai ir lūkesčiai
Informacijos potencialas
Normos ir veiksmingos sankcijos
Valdžios santykiai
Pritaikoma socialinė organizacija
Tikslinė organizacija
Santykiniai socialinio kapitalo dydžiai
Socialinio kapitalo viešosios gėrybės aspektas
Socialinio kapitalo sukūrimas, palaikymas ir sunaikinimas
Uždarumas
Stabilumas
Ideologija
Kiti veiksniai
KONSTITUCIJOS IR KORPORACINIŲ VEIKĖJŲ KŪRIMAS
Normos ir konstitucijos
Konjunkcinė ir disjunkcinė konstitucijos
Konjunkcinės konstitucijos ir visuomeninės sutarties teorija
Seno paradoksas
Viešųjų blogybių užkirtimas ir viešųjų gėrybių užtikrinimas korporacinio veiksmo dėka
Pozityvioji socialinė teorija
Kas atsitiks, jei ne kiekvienas veikėjas yra ir korporacinio veiksmo beneficiantas, ir jo taikinys?
Disjunkcinės konstitucijos pokyčiai: Amerikos vidurinės mokyklos
Optimali konstitucija
Trys optimalumo lygiai
Ekonominis efektyvumas
Kaip pasiekiama optimali konstitucija?
Korporacijos narių
interesai kontroliuoti korporacijos atstovus
Korporacinio veikėjo atstovų veiksmingos kontrolės palaikymas: vidinis ir išorinis socialinis kapitalas
Konstitucinės strategijos narių vykdomai atstovų kontrolei
Kas yra pirminiai veikėjai?
Funkcinės dalys kaip tarpiniai veikėjai
Teisių padalijimas į nedalomas gėrybes
Konstituciniai korporacinių veiksmų kontrolės teisių padalijimo klausimai
Intelektinės socialinio pasirinkimo mįslės
Emerdžentiniai socialinio pasirinkimo procesai ir institucijos
Natūralūs sprendimų priėmimo procesai mažosiose grupėse
Etinė teorija: kaip nuspręsti, kuris veiksmas yra teisingas
Efektyvumas ir etika
Vykdomasis sprendimų priėmimas
Struktūruotas nepritarimas (dissent)
Sprendimų priėmimas ir konfliktas bendruomenėje
Neinstitucionalizuoto socialinio pasirinkimo bruožai
Nepriklausomybės nuo nerelevantiškų alternatyvų problema
Nepriklausomybė nuo nerelevantiškų alternatyvų individualiuose sprendimuose
Socialinio pasirinkimo tarp trijų kandidatų pavyzdys
Politinės partijos ir turnyrinis eliminavimas
Turnyrai kaip socialinio pasirinkimo institucijos
Daugiaetapio ir
vienaetapio socialinio pasirinkimo procesai
Socialinis pasirinkimas implicitinių etapų būdu: eliminavimo kriterijai
Teisių prigimtis socialiniame pasirinkime
Intensyvumas ir balsavimas pritariant
Porinės teisės
Pakeičiamos teisės korporacinių veiksmų grupei
Balsai kaip pajamos, kurias galima išleisti savo nuožiūra
Vėberiškoji biurokratija teorijoje ir praktikoje
Formali organizacija kaip sandorių detalizavimas
Formalios organizacijos gyvybingumo išlaikymo būdai
Pavojus globaliniam gyvybingumui
Globalinio gyvybingumo alternatyvos
Tolesnės globalinio gyvybingumo pasekmės
Abipusio gyvybingumo įvedimas iš naujo
Globalinis gyvybingumas korporacijoje ir valstybėje
Eksplicitinės ir implicitinės konstitucijos
Kokybės būreliai ir darbinio gyvenimo kokybės (DGK) programos
Dalyvavimas sprendimuose Vokietijos korporacijose
Nuosavybės teisės inovacijoms
Visuomeninės pokyčių korporacijų konstitucijose ištakos
Struktūros, siejančios interesus ir kontrolę
Komponentų ir atstovų sąsajos
Atstovų korporacinių interesų internalizacija
Vidinės korporacinio veikėjo struktūros optimizavimo bendrieji principai
Korporacijos sampratos kaita
TEISĖS IR KORPORACINIAI VEIKĖJAI
Korporacinių teisių paskirstymas ir viešųjų gėrybių problema
Teisių panaudojimas ir mainai
Valdžios dreifas
veikėjams, turintiems panaudos teises
Panaudos teisės korporacinių veikėjų rankose
Panaudos teisės atstovų rankose
Panaudos teisių
atšaukimas balsuojant ir pasitraukiant
Revoliucijos teorijos
Ar revoliucija kyla blogėjant sąlygoms?
Frustracijos teoretikai
Galios teoretikai
Frustracijos teoretikai prieš galios teoretikus
Mįslė: ar frustracija didėja?
Lyginamieji makrosociaiiniai tyrimai: nelygybė, ekonominis išsivystymas ir represijos
Revoliucijų ideologija
Teoriniai revoliucijos apmatai
Socialinė sukilimų ir maištų struktūra
Veikiančiojo individo kaštai ir nauda
Valdžios atsiėmimas
Prielaidos ir atviri klausimai mikrolygmenyje
Iš makrolygmens į mikrolygmenį ir atgal
SAVASTIS*
Unitarinio veikėjo problemos
Funkciniai savasties komponentai
Dvejopas interesų vaidmuo
Objektyvūs ir subjektyvūs interesai
Korporaciniai veikėjai ir optimali kontrolė
Vidiniai veikėjo pokyčiai
Susitapatinimas: objektinės savasties plėtra
Pusiausvyros teorija ir investicijų atšaukimas (divestment)
Korporacinių veikėjų savasties pasikeitimai
FIZINIAI ASMENYS IR NAUJIEJI KORPORACINIAI VEIKĖJAI
Individualus suverenitetas
Suvereniteto sampratų kaita
Korporacinių veikėjų atsiradimas socialinėje organizacijoje ir teisėje
Fizinių asmenų ir
korporacinių veikėjų sąveikų pavyzdžiai
Korporacinių veikėjų ir asmenų sąveikų tipai
1-ojo tipo sąveikos
2-ojo tipo sąveikos
3-iojo tipo sąveikos
Žmogaus sukurtos konstrukcijos išstumia gamtą
KORPORACINIŲ VEIKĖJŲ ATSAKOMYBĖ
Fizinių asmenų atsakingi veiksmai
Socialinė korporacijos atsakomybės kilmė
Vidiniai pokyčiai ir korporacijos atsakomybė
Kas yra socialinė atsakomybė?
Kas sudaro korporacijos „vidų“?
Pokyčiai valdymo struktūroje: atstovavimas darbuotojams
Pokyčiai valdymo struktūroje: atstovavimas išoriniams interesams
Vidiniai korporacijos pokyčiai, apimantys atstovų paskatas
Socialiai atsakingos investicijos
Mokesčių įstatymai ir socialinės normos
Išsisukinėjimo problemos ir korporacijos atsakomybė
Korporacijos atsakomybė: apibendrinimas
Kokia korporacijos sąvoka geriausia fiziniams asmenims?
Šeimos ir korporacijos konfliktas
Pajamų paskirstymas vaikams naujojoje socialinėje struktūroje
Naujosios socialinės
struktūros pasekmės socialiniam kapitalui
Empirinės socialinio kapitalo, skirto jaunuoliams, stygiaus pasekmės
Tiesioginis dviejų socialinių struktūrų poveikis naujajai kartai
Visuminis asmuo prieš struktūrą, kurią sudaro vaidmenų segmentai
Pirmapradžių korporacinių veikėjų interesai dėl vaikų
Tikslingų korporacinių veikėjų interesai dėl vaikų
Interesų, su kuriais susiduria vaikai ir jaunuoliai, pusiausvyra
Interesų konfliktai dėl vaikų auginimo
Socialinės teorijos socialinis vaidmuo
Veiksmų pasaulis ir disciplinos pasaulis
Visuomenės struktūra ir taikomojo socialinio tyrimo prigimtis
Čikagos mokykla ir jos sunykimas
Poslinkis sąveikos struktūroje
Kolumbijos mokykla: naujas socialinio tyrimo santykis su socialiniais veiksmais
Atsakomybės struktūros pokyčiai
Trečioji socialinio tyrimo fazė
Taikomųjų socialinių tyrimų vystymosi kryptis ateityje
Taikomieji socialiniai tyrimai ir veiksmų teorija
Koks normatyvinis kriterijus yra tinkamas?
Atsakymai į klausimus
Socialinės politikos tyrimai ir jų poveikis socialiniam funkcionavimui
Teisės priimant sprendimus ir teisės į informaciją
Taikomasis sistemų, santykių ir individų tyrimas
Koks turėtų būti taikomasis socialinis tyrimas?
Kokių tyrimų trūksta?
Pirmapradžio socialinio kapitalo išstūmimas
Nepriklausomas gyvybingumas, globalinis gyvybingumas ir paskirstymas naujojoje socialinėje struktūroje
Veiksmų organizavimo būdai
Tautos-valstybės prieš tarptautines korporacijas, arba balsas prieš išėjimą
Naujasis socialinis mokslas
TIESINĖ VEIKSMO SISTEMA
Mainų sistema su dviem asmenimis ir daliomis gėrybėmis
Naudingumo funkcijos apribojimai
Abejingumo kreivių apskaičiavimas
„ 0,8 0,2 L
Dvišaliai mainai: sandorių kreivės skaičiavimas
cncn ~ 4c,2c2, = 0
Už dviejų asmenų veiksmo sistemos ribų
Konkurencinė pusiausvyra ir tiesinė veiksmo sistema
Makro-į-mikro-į-makro- perėjimai tiesinėje veiksmo sistemoje
Tolesni vediniai ir modelio pritaikymas
Skaičiavimai, turint C ir X arba C* ir X
Skaičiavimai, kai duotos C ir C*
Tiesinė veiksmo sistema, kai gėrybių kiekiai kinta
■ f ,
Ekonominės ir psichologinės naudingumo funkcijos savybės
Atvirosios sistemos
Interesai išoriniams įvykiams
rk = Ž Vj + v, + .> * =1 - • • • ’n + 1 (25-24)
Išorinių veikėjų kontrolė
Priedas: iteracinis metodas, leidžiantis apskaičiuoti r ar v, kai žinoma X ir C
Iteracinio metodo modifikacija, kai ne visi interesai pasiskirsto sistemos viduje
Iteracinio metodo modifikacija, kai ne visa kontrolė paskirstoma sistemos viduje
Vertės apskaičiavimas, kai galioja tobulos rinkos prielaidos
77^
Vertės apskaičiavimas,
kai yra du ištekliai ir daugiau negu du veikėjai
r;o = r„ + £, (26-2)
Vertės apskaičiavimas, kai yra daugiau negu du ištekliai
y =13'JI.
Laisvai parenkami nuliniai išteklių taškai
2v,» + tak,+i = +
Imties sudarymas ir
populiacijos bei išteklių paskirstymo svarba
Interesų įvertinimas
TEORIJOS PRATĘSIMAS
Tobula socialinė sistema
Dvasinės investicijos
(vykių priklausomybė
Suskaidytos veiksmo sistemos
r, = 2
Gėrybių arba įvykių aibių suskaidymas
Mainų tarp veikėjų ir tarp išteklių nuostoliai
Diferencijuota galia
Galios modifikavimas pagal veikėjų poroms tenkančius sandorių kaštus
Sandorių kaštai tarp išteklių porų
”, - s + s,?, <», -s)+ s,?,!, <«į -S>K -s)+ - <27-25>
Sistemos, kuriose mainoma naudoti
x, = [0,8 0,2
Nepasitikėjimo įtraukimas į sistemą
Visiško pasitikėjimo stoka didesnėse sistemose
Sistema, kurioje abi šalys nepasitiki visais sandoriais
V*,
Sistema, kurioje tam tikrais patikėtiniais tokiu pačiu mastu nepasitiki visi patikintieji
Sistema, kurioje vienas ar keli patikintieji tokiu pačiu mastu nepasitiki visais kitais
GALIA, PERĖJIMAS IŠ
MIKRO-Į-MAKRO* LYGMENĮ IR TARPASMENINIS NAUDINGUMO PALYGINIMAS
Tarpasmeninis palyginimas
Tarpasmeninis palyginimas rinkoje
= dxj, = r'
Kardinalusis naudingumas
Kardinalusis naudingumas ir tarpasmeninis palyginimas
Galia - per rinką ar kitaip
Kada imamasi veiklos, sukeliančios išorinį poveikį? Peržiūrėta Coase’o teorema
Formalusis modelis
Teisių perskirstymas: ar svarbu, kas turi teises?
Antrinė išsisukinėjimo problema tiesinėje sistemoje: išlaidų pasidalijimas
Išorinis poveikis ir pertekliaus lygis
Atvejis a prieš atvejį b ir status quo
Ką reiškia efektyvumas?
Normų racionalumas
Konjunkcinės proskriptyvios normos5
v« 2 v«
Disjunkcinės proskriptyvios normos
Kodėl aukšto statuso asmenys dažnai ignoruoja normas?
Socialinių santykių, normų ir individualizmo tankis
Normų atsiradimas ir ekonominė teisės analizė
Galios reikšmė ir socialinio kapitalo svarba
Teigiami išoriniai poveikiai ir preskriptyvios normos
Antrinės išsisukinėjimo problemos įveikimo kriterijus
Dvi interesų funkcijos nedalių įvykių atveju
Balsavimo ir balsavimo normos racionalumas
NEDALŪS (VYKIAI, KORPORACINIAI VEIKĖJAI IR KOLEKTYVINIAI SPRENDIMAI
Kada įvykių kontrolė bus kolektyvizuota?
Konstitucinis etapas
2[V«>-Va>]>0 (3U>
V°)_ Va) = x~ Ę v*
Režimai, kurių baigmės mišrios
Daugialypės įvykių klasės
Pokonstitucinis etapas
Konstitucinis tikslas ir mainų kliūtys
Teisės kontroliuoti korporacinius veiksmus
Asimetrija tarp sutelktų ir išbarstytų interesų
Socialinis pasirinkimas, kai pasitelkiamos įvairios sprendimų taisyklės
Bendras sutarimas
Asimetrinės sprendimų taisyklės
Daugumos taisyklė
Konfliktas
Konfliktus išplečiantys procesai
Dviejų veikėjų ir dviejų išteklių mainai
Vieno veikėjo turimų išteklių pokytis
Empirinis dinaminių duomenų panaudojimas
Bendresnis atvejis
Ištekliaus judėjimas tarp veikėjų
Loginiai perėjimo greičių apribojimai porinėse mainų sistemose
Verčių kelio aprašymas: Walras suderinimas
Sistemų, turinčių
socialines-struktūrines kliūtis, dinamika
Kliūčių tarp veikėjų poveikis galios paskirstymui
+ ak, Ark,
Kliūčių tarp veikėjų poveikis mainams
Kaip keičiasi veikėjų galios ir įvykių vertės?
NEPASTOVIOS IR LAIKINOS VEIKSMO SISTEMOS
Viengubo sąlygotumo ir dvigubo sąlygotumo kolektyvinis elgesys
Kontrolės perleidimas viengubo sąlygotumo panikos situacijoje
Viengubo sąlygotumo panikos situacija, kai informacija gaunama iš vienintelio šaltinio
Viengubo sąlygotumo panika, kai informaciją patvirtina kitų veiksmai
Dvigubo sąlygotumo panikos situacija
Dviejų asmenų gelbėjimosi panika
Gelbėjimosi panika, kai yra daugiau negu du individai
Gilesnis apgalvojimo lygmuo
Kokį poveikį turi priešgaisrinis mokymas?
Laiko sąlygojamas racionalumas
Sankcionavimo problema bendro projekto atveju
Populiacijos sąlygojamas racionalumas
Strategijų evoliucija
VIDINĖ VEIKĖJŲ STRUKTŪRA
(vykių rezultatai kaip korporacinio veikėjo veiksmai
S y, 2 v,
Kolektyvinės baigtys ir viešųjų gėrybių problemos
Korporacinio veikėjo turimų išteklių ir interesų vertė
Subjektyvūs ir objektyvūs korporacinio veikėjo interesai
Vidinė asmenų, kaip veikėjų, struktūra
Literatūra
Pavardžių rodyklė