Vilniaus unversitetas, Vilnius 2015 ― 160 psl.Baltų ir slavų kalbų istorinė akcentologija, ko gero, yra viena painesnių ne tik baltų-slavų, bet ir apskritai indoeuropiečių istorinės kalbotyros sričių, kurios dažnai linkę baidytis net ir geriausi diachroninės lingvistikos specialistai, tiesiogiai netiriantys minėtų kalbų prozodinių reiškinių. Dėl to, matyt, kaltas yra iš pirmo žvilgsnio pernelyg sudė-
tingai atrodantis tiriamasis objektas (baltų ir slavų kalbų kirtis bei priegaidė ir su jais susiję reiškiniai) ir palyginti negausiame nagrinėjamų kalbų skaičiuje egzistuojanti didelė tipologinė akcentinių sistemų įvairovė, kuriai vìsai perprasti reikia skirti nemažai laiko bei pastangų. Nepaisant išties įspūdingos baltų-slavų istorinės akcentologijos darbų
gausos ir tyrimų suaktyvėjimo pastaraisiais dešimtmečiais, nemãžai daliai kalbos istorijos tyrėjų ši sritis vis dar yra nepakankamai pažinta: daugelyje neakcentologų parengtų baltų ir slavų kalbų istorijos darbų akcentologijos ar prozodijos reiškiniai aptariami gana paviršutiniškai ir pernelyg supaprastintai, dažnai neatsižvelgiant į naujausią mokslinę literatūrą. Norintiems geriau susipažinti su baltų ir slavų kalbų akcentinėmis sistemomis bei jų kilme ir yra skiriamas šis veikalas, kuris, tikimasi, bus naudingas tiek patyrusiems kalbos istorikams, tiek baltistikos, slavistikos ar indoeuropeistikos studentams, tiek plačiajai visuomenei, besidominčiai kalbų istorija.
